Oficialūs naujų automobilių rodikliai – degalų sąnaudos, CO₂ emisija ir elektra nuvažiuojamas atstumas – Europoje nuo 2018 m. nustatomi pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūrą (WLTP). Bandymas atliekamas laboratorijoje ant važiuoklės dinamometro (ritininio stendo), esant 23 laipsnių temperatūrai: automobilis apie pusvalandį važiuoja pagal tiksliai apibrėžtą 23 kilometrų ciklą, kuriame greitis siekia iki 131 km/val.
Tokia metodika leidžia objektyviai palyginti modelius, tačiau neatspindi visų realaus kelio sąlygų – vėjo, lietaus, reljefo, apkrovos ar spūsčių. Dalis pirkėjų, ypač rinkdamiesi hibridus, deklaruojamus rodiklius vertina atsargiai, o gamintojams tenka įrodinėti, kad jų technologijos veikia ne tik bandymų stenduose. Dėl to keičiasi ir naujų modelių pristatymo žiniasklaidai praktika. Užuot rengus trumpus važiavimus uždarose trasose ar kruopščiai parinktais maršrutais, žurnalistams vis dažniau siūloma kelis šimtus kilometrų važiuoti viešaisiais keliais įprastame eisme. Prie apžvalgininkų prisijungia ir turinio kūrėjai, kurių auditorijai svarbiausia – autentiški, nesurežisuoti įspūdžiai.
Kelionė per tris šalis tapo technologijos išbandymu
Vienas naujausių tokių bandymų – šią vasarą Baltijos šalyse surengta trijų dienų kelionė „Chery Baltic Journey“. Įkraunamasis hibridas „Chery Tiggo 9“ startavo Vilniuje , o vėliau estafetės principu buvo perduotas Latvijos ir Estijos komandoms. Per tris dienas septynvietis visureigis įveikė 1 029 kilometrus (395 km Lietuvoje, 399 km Latvijoje ir 235 km Estijoje) greitkeliais, miestų gatvėmis ir pajūrio keliais – su vienu pripildytu degalų baku ir viena baterijos įkrova. Kiekvienoje šalyje automobilį perėmė vis kita komanda. Ją sudarė automobilių žurnalistas, turinio kūrėjas ir vietos atstovybės narys. Lietuvoje dalyvavo žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius ir įvairių šalių „Metų automobilio“ konkursų komisijų narys Vitoldas Milius, turinio kūrėja Inga Žuolytė ir „Stelauto“ atstovas Motiejus Musnikas, Latvijoje – Guntars Pulss, Rihards Lepers ir Emīls Muižnieks, Estijoje – Kaspar Sepp, Arabella Järvet ir Marko Viirand.
Pasak M. Musniko, didžiausia tokio formato vertė – realios, nesurežisuotos sąlygos. „Norėjome, kad automobilis būtų vertinamas taip, kaip jį kasdien naudoja vairuotojai – įprastame eisme, įprastu greičiu ir permainingu Baltijos oru. Kai maršrutas trunka visą dieną ir kelionėje dalyvauja nepriklausomi žurnalistai, pagražinto įspūdžio nesukursi – matyti tikrosios automobilio savybės“, – sako jis.
„Prieš penkiolika metų taip pat buvo žiūrima į korėjiečių automobilius – iš pradžių skeptiškai, paskui smalsiai, o šiandien jie tapo savaime suprantamu pasirinkimu. Kinų gamintojai tą patį kelią eina gerokai sparčiau, o tokios kelionės šį procesą tik pagreitina: žmonės pamato ne parodų salėje stovintį eksponatą, o automobilį, kuris ką tik pervažiavo per tris šalis“, – teigia M. Musnikas.
Įkraunamieji hibridai – ir tolimoms kelionėms
Įkraunamojo hibrido veikimo principas paprastas: kasdieniams miesto maršrutams pakanka elektros, o ilgesnėse atkarpose įsijungia vidaus degimo variklis. Degalų galima įsipilti bet kur, todėl kelionės nereikia planuoti pagal įkrovimo stotelių žemėlapį. Baltijos šalyse, kur atstumai tarp didmiesčių siekia šimtus kilometrų, ši savybė itin aktuali.
Svarbiausi šios istorijos skaičiai jau paskelbti: trys šalys, trys komandos ir 1 029 kilometrai, įveikti nė karto papildomai nepildžius degalų bako. Ar panašius rezultatus pavyks pakartoti kasdien naudojant automobilį, priklausys nuo vairuotojo įpročių – pirmiausia nuo to, kaip dažnai įkraunama baterija.
